prapultinoji

prapultinóji sf. emph. žr. prapultis: 1. Ką mažas sunešios, ė senas suvalgys – vis tiek kai prapultinõjon Prng. Jei nebus prapultinõsios, sugrįš gyvas Ktk. Prapultinója ežeran gal grūdo (važiavo ledu, kai buvo pavojinga važiuoti)! Ds. 2. Všn Mumi visai prapultinój: nei mes gyvulio galim išleist, nei vištos Lp. Su paršais prapultinója: in turgaus neinkąsi – brangu Ktk.